2012 m. gegužės 16 d., trečiadienis

Atminimų spalva

  Man labai patinka niekur neskubėti ir bent valandą per dieną praleisti susirangius fotelyje prie lango, su mėtų arbata ir knyga. Gaila, kad taip negali būti kiekvieną dieną, nes dabar mano geriausi draugai- istorijos konspektai. Tačiau aš nebūčiau aš, jei visiškai atsisakyčiau tokio malonumo- knygų skaitymo... :)
  Paskutiniu metu trumpas malonumo valandėlės man suteikė Geoff Dyer "Atminimų spalva". Apie patį autorių jau kažkada esu girdėjusi, todėl bibliotekoje akiai užkliuvus už šios knygos nusprendžiau pagriebti. Ir tikrai nepasigailėjau. Visa romano esmė- jaunuolių britų gyvenimas, keisti nutikimai ir pokalbiai, pamąstymai ir kasdienybė. Labai išsiplėtoti ties siužetu neverta- nėra ryškios jo linijos ar istorijos, kuriai baigiantis didėtų įtampa ir būtų laukiama kulminacija... :) "Atminimų spalva" lyg koks protestas. Visi dirba? Mes ne. Visi bando būti rimti ir sėkmingi? Mes bandome tokiais apsimesti. Jaunatviškas atsipalaidavimas čia veržiasi per kraštus. Tačiau tikriausiai dėl mano pačios būdo nė vienas veikėjas, nors dažniausiai būna atvirkščiai, nesukėlė man simpatijos. Idėja suprasta, savaip interpretuota, bet autoriaus požiūriui, arba, kitaip pasakius, jo pavaizdavimo būdui, nepritariu... :) Tiesiog galbūt per daug laisvės ir ji per daug purvina... :)
  Knyga, šiaip ar taip, susivalgė skaniai. Tos trumpos laisvo laiko akimirkos tikrai neiššvaistytos veltui. :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą